Jaunasis FC Hegelmann Litauen senbuvis: mūsų komanda – greičiausiai progresuojanti

Pirmalyga.lt

Kauno FC „Hegelmann Litauen“ komandoje netrūksta patyrusių žaidėjų, kurie rungtyniavo ir Lietuvos vyrų, jaunimo rinktinėse.

Tačiau yra ir jaunų žaidėjų, kurie kelią futbole skinasi po truputį – nuo žemyn į viršų.

20-metis Ugnius Lekečinskas atstovauja Kauno ekipai jau trečiąjį sezoną. Jis vienerius metus žaidė II lygoje, o antrą sezoną rungtyniauja Pirmoje lygoje.

Šiemet U. Lekečinskas su 6 įvarčiais – vienas rezultatyviausių komandoje, kuri sau kelia aukštus tikslus ir pastaruoju metu žengia trečioje lygos vietoje.

Pirmalyga.lt svetainėje – interviu su U. Lekečinsku.

– Kada, kaip, kur pradėjai žaisti futbolą?
– Pradėjau žaisti futbolą tuo pat metu, kuomet ir lankyti mokyklą. Su mama nuėjome į stadioną, kur mus pasitiko mano pirmasis treneris Andrius Urbšys, išmokė futbolo pagrindų ir leido atsiskleisti. Atėjus laikui, dalyvavau Nacionalinės futbolo akademijos atrankoje ir buvau pakviestas už metus vyresnius tobulėti Kaune.

– Kaip sekėsi Nacionalinėje futbolo akademijoje?
– Ten buvau trejus metus, buvo tikrai geriausios sąlygos tobulėti Lietuvoje. Tačiau subrendau vėlai. Po 3 metų nusprendžiau grįžti į gimtąjį miestą Kėdainius.

– Bet neužilgo vėl atsidūrei Kaune? Čia ir gyveni?
– Grįžęs iš NFA neužilgo gavau pasiūlymą iš Vytauto Masaičio. Greitu metu vėl priklausiau Kauno klubui, tik šį kartą – „Feniksui“.  Po poros metų tapau „Hegelmann“ komandos žaidėju.

Šiuo metu gyvenu ir studijuoju Kaune. Kėdainiai nėra labai toli nuo Kauno, todėl bet kada galiu grįžti namo.

– Kaip apibūdintum save kaip žaidėją?
– 
Mėgstu imtis iniciatyvos, turiu neblogą techniką, taktinį supratimą. Stipriausia savybė – greitis, tiek su kamuoliu, tiek be jo. Mėgstu greitas atakas, kontratakas, todėl žaidžiu puolėjo pozicijoje. Esu žaidęs ir po puolėjais bei krašto saugu.

– Ar turėjai pasiūlymų vykti į užsienį, kaip pavyzdžiui, dabartinis tavo komandos draugas Nauris Petkevičius?
– Po praėjusio sezono gavau pasiūlymą dalyvauti peržiūroje Serbijoje, bet ryšiai nutrūko.

– Antrą sezoną žaidi Pirmoje lygoje. Kuris sezonas sunkesnis – šis ar praėjęs?
– Manau, jog šis sezonas yra sunkesnis. Tikslai yra patys aukščiausi, praėjusiais metais tik „apsiuostėme“ lygoje. Žinoma, dar yra daug ką nuveikti, liko stipriausios komandos. Tikėkimės, būsime pranašesni už visus.

– Šis sezonas – tau geriausias karjeroje?
– 
Ne. Žinoma, traumų atžvilgiu nepraradau daug rungtynių, tačiau nesijaučiu taip, kaip jaučiausi praeitų metų sezone.

– „Hegelmann Litauen“ žaidi trečią sezoną. Kodėl? Kuo išsiskiria šis klubas?
– Tai turbūt greičiausiai progresuojanti komanda šiuo metu. Vos prieš porą metų žaidėm II lygoje, o šiais metais turime tikslą laimėti Pirmą lygą ir kilti į A lygą. Noriu būti to dalis, todėl stengiuosi kaip įmanoma padėti klubui pasiekti išsikeltus tikslus.

– Komandoje, be tavęs, yra dar keli kėdainiečiai. Su jais geriausiai ir sutari?
– 
Džiugu žaisti su savo miestiečiais, bet yra komandoje žmonių, su kuriais žaidžiu jau 3 metus iš eilės. Todėl ryšys yra truputų geresnis su jais. Bet bendraujame tikrai nemažai.

– Kaip įvertintum savo gimto miesto komandos – „Nevėžio“ pasirodymą šį sezoną?
„Nevėžis“ visuomet Pirmoje lygoje sukasi lentelės viršuje. Tai nėra kažkoks netikėtumas. Žinoma, startavo šį sezoną ne taip gerai. Bet patys matome, kur jie yra dabar.

– Pernai žaidei ir už Lietuvos sporto universiteto komandą Studentų lygoje. Ar pavyksta viską suderinti?
– 
Teko žaisti kelias rungtynes, bet tikrai nėra lengva suderinti papildomas rungtynes krūvio atžvilgiu. Visgi kaip ir pernai, bandysiu rasti laiko ir jėgų vėl padėti LSU komandai.

– Ką studijuoji universitete? Ar turi planų mokslus pritaikyti?
– Studijuoju treniravimo sistemas. Manau, kad trenerio kelias prasidės tuomet, kai būsiu sukaupęs didesnę patirtį. Dabar koncentruojuosi į žaidimą.

– Kur save įsivaizduoji po kelių metų?
– Negaliu nuspėti tolimos ateities, bet tikiuosi greitu metu pasirodyti A lygoje.

– Kas tave labiausiai motyvuoja žaisti futbolą?
– 
Nuolatos mokytis iš klaidų. Pralaimėjimai bei pergalės. Tiek komandinės, tiek individualios. Kaip ir dauguma pasakytų – futbolas yra daugiau nei sportas. Tai mane žavi.